Plūduriavimas

Nuo seno žmonės pasitelkdavo panašias praktikas ritualiniais, medicininiais bei dvasinio tobulėjimo tikslais.

Plūduriavimo terapija (angl. floatation therapy) yra veiksmingiausia žmonijos iki šiol sukurta pojūčių išlaisvinimo nuo išorinio pasaulio dirgiklių technologija. Nuo seno daugelio senųjų kultūrų žmonės pasitelkdavo įvairias praktikas panašiai būsenai pasiekti ritualiniais, medicininiais bei dvasinio tobulėjimo tikslais. Visuose žmonių apgyvendintuose žemynuose aptinkami gilią žmonijos senovę menantys piešiniai urvuose buvo tapomi tamsiuose spengiančia tyla alsuojančiose erdvėse. Buvimas šiose vietose mūsų protėviams neišvengiamai sukeldavo dalinę pojūčių išlaisvinimo būseną. Iki mūsų dienų Europoje išlikusios paslaptingos megalitinės struktūros – dolmenai, manoma, taip pat buvo naudojamos toms pačioms pakitusios, išlaisvinus nuo išorės dirgiklių poveikio, sąmonės būsenoms pasiekti. Jau daugiau nei pusšimtį metų plūduriavimo terapijos poveikį tiriančių mokslininkų bei vis gausėjančio plūduriavimo terapiją praktikuojančiųjų rato yra sutinkama, kad ši procedūra šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas efektyviausių būdų itin giliam atsipalaidavimui, kurio metu žmogaus organizme pradeda vykti išliekami teigiami psichiniai bei fiziologiniai pokyčiai, pasiekti.

Plūduriavimas nesvarumo būsenoje nuo išorės garsų ir šviesos poveikio apsaugotoje kapsulėje įgalina žmogų be ypatingų pastangų pasiekti itin gilaus atsipalaidavimo būseną. Šiuolaikinę žmoniją kamuojanti chroniškų susirgimų gausa bei Vakarų kultūrai adaptuotų “self-help” praktikų gausa byloja, kad gilaus atsipalaidavimo būsena yra viena rečiausiai patiriamų šiuolaikinių žmonių tarpe. Moksliškai įrodyta, o žmogiškosios intuicijos dažnai patvirtinama, kad giluminio viso organizmo atsipalaidavimo metu mūsų organizmas pasiekia optimalią funkciją ir šitaip įgyja galimybę atkurti gyvybinių jėgų balansą bei suaktyvinti aktualius savigydos procesus. Šiandieniniame pasaulyje, kur vienomis rečiausių bei geidžiamiausių žmogiškųjų savybių tampa žvalumas, darni gyvybiška energija, pagrįstas pozityvumas bei kūrybiškas mąstymas ir kur negatyvūs aplinkos veiksniai kartu su perteklinės informacijos srautais nuolat atakuoja mūsų organizmą, itin svarbiais veiksniais pozityvioms organizmo savybėms palaikyti bei ugdyti tampa efektyvus visų jo sistemų poilsis bei veiksmingas jų atstatymas.

Plūduriavimo kambario vanduo yra prisotintas optimalaus kiekio Epsomo druskų suteikiančių jam du kartus didesnį plūdrumą nei Negyvojoje jūroje. Ši savybė įgalina kiekvieną plūduriuoti neįdedant pastangų, šitaip pašalinant sunkio jėgos poveikį kūnui, tuo pat metu organizmui išoriškai pasisavinant vandenyje ištirpusį magnį, kuris veikia raumenis bei nervų sistemą atpalaiduojančiai. Autonominės nervų sistemos veikla, plūduriavimo procedūros metu, persijungia iš streso sąlygomis dominuojančios simpatinės į parasimpatinę būseną. Šito pasekoje sulėtėja širdies plakimo dažnis, kraujo spaudimas, o kvėpavimas retėja ir gilėja. Adrenalino ir „streso hormono“ – kortizolio kiekis organizme pradeda mažėti, o su pozityviomis emocijomis ir teigiamais fiziologiniais bei psichiniais pokyčiais siejamų neurotransmiterių bei hormonų – seratonino, dopamino ir oksitocino lygis pradeda kilti. Smegenų bioelektriniai impulsai sulėtėja nuo alfa – bangų dažnių siejamų su kasdiene budravimo būsena iki theta – dažnių, kurie yra siejami su introspektyvia meditacine ar lengvo miego būsena. Sumažinus išorinių dirgiklių poveikį, normaliai funkcionuoti pradėjęs organizmas grįžta į natūralią atsipalaidavimo ir palaimos būseną. Taigi, teigiamas plūduriavimo terapijos poveikis, pagrinde, yra į optimalias sąlygas gražinto organizmo savireguliacijos pasekmė.

Plūduriavimo nauda

Plūduriavimo terapija gali įtakoti bendrą organizmo gerbūvį šiais būdais:
  •         Įgalinti pilną atsipalaidavimą
  •         Padėti įveikti nuovargį bei organizmo paros ritmo sutrikimus
  •         Gerinti miegą
  •         Mažinti stresą
  •         Suteikti naujos gyvybinės energijos
  •         Mažinti depresijos, nerimo ir baimės simptomus
  •         Skatinti žalingais tapusių įpročių, priklausomybių ir baimių įveikimą
Galima įtaka psichikai:
  •         Kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių veiklos sinchronizacija
  •         Smegenų bangų dažnio transformacija iš alfa ir beta į žemesniojo dažnio alfa, theta bei delta bangas
  •         Pagalba ugdant valingą dėmesio valdymą
  •         Kūrybiškumo bei problemų sprendimo skatinimas
  •         Vaizduotės vystymas
  •         Meditacijos praktikos gilinimas
  •         Pojūčių sustiprinimas
  •         Hipnoterapijos bei saviįtaigos praktikų efektyvumo augimas
Galima įtaka kūnui:
  •         Streso hormono - kortizolio, ACTH, pieno rūgšties bei adrenalino išsiskyrimo sumažėjimas
  •         Su teigiamais fiziologiniais ir emociniais pokyčiais siejamų neurotransmiterių ir hormonų: serotonino, dopamino ir oksitocino išsiskyrimo aktyvacija
  •         Laimės hormonų - endorfinų išsiskyrimo skatinimas
  •         Reabilitacijos bei atsistatymo po traumų pagreitinimas
  •         Skausmo sumažinimas (fibromialgijos, artrito, migrenų, kūno sužalojimų ir kitais atvejais)
  •         Imuninės sistemos veiklos pagerinimas
  •         Deguonies ir maistinių medžiagų metabolizmo organizme pagerinimas
  •         Kraujo spaudimo, pulso ir širdies plakimo dažnio bei deguonies suvartojimo sumažinimas
  •         Pagalba atletams siekiant geresnių rezultatų
  •         Sportinių sužeidimų rizikos sumažinimas

Apie transderminį magnį

Plūduriavimo kapsulėje yra 500 l vandens, kuriame ištirpdyta virš 400 kg Epsomo druskų. Epsomo druska – tai natūralus mineralinis magnio (Mg) ir sulfato (SO4) junginys. Tiek magnis, tiek sulfatas yra organizmo lengvai pasisavinami išoriškai per odą, tad plūduriavimas Epsomo druskomis prisotintame vandenyje pasižymi puikiomis sveikatinimo savybėmis.

Magnis – tai šarminis metalas, aštuntas labiausiai paplitęs mineralas žemėje, pasižymintis itin dideliu aktyvumu. Mūsų kūne yra apie 4-6 arbatiniai šaukšteliai magnio. Apie 60-65% viso kūno magnio yra kauluose ir dantyse. Likusieji 35-40% – raumenyse, audinio ląstelėse ir kūno skystyje, iš šių – didžiausia koncentracija yra širdyje ir smegenyse.

Dr. Carolyn Dean savo knygoje „Magnio stebuklas” (angl. The Magnesium Miracle) teigia, jog kai kurie gydytojai magnį laiko pačiu svarbiausiu mineralu tiek žmonijai, tiek ir kitiems gyviesiems organizmams. Jis yra kertinis mineralas vienaląsčiuose organizmuose ir antras labiausiai paplitęs elementas žmogaus kūno ląstelėse. Kaip ir kalcis, magnis yra šarminis mineralas, neutralizuojantis rūgštį.

Transderminis magnis – tai magnis absorbuojamas per odą. Epsomo druska yra viena populiariausių išoriškai vartojamo magnio formų. Iš tiesų, tai ne druska, o natūralus mineralinis magnio (Mg) ir sulfato (SO4) junginys. Pagrindinis transderminio magnio pranašumas prieš geriamuosius magnio papildus yra tas, kad jis yra žymiai geriau absorbuojamas. Per odą jis greičiau patenka į kraują, nes apeina virškinimo sistemą, kur jo poveikis labai sumažėja dėl enzimų veiklos ir skrandžio rūgštingumo.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad tiek magnis, tiek sulfatas yra lengvai pasisavinami per odą, taigi maudymasi Epsomo druskų pripildytose voniose, be kitų plūduriavmo terapijos privalumų, puikiai tinka siekiant atstatyti šio mikroelemento balansą organizme. Šis mikroelementas aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą žmogaus organizme, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą. Magnis taip pat yra svarbus kalcio ir vitaminų C bei D apykaitai. Žmogaus organizmas pats negali pasigaminti jam taip reikalingo magnio, todėl jį turi gauti su maistu arba pasisavinti per odą – išoriškai. Sulfitai padeda įsisavinti maistines medžiagas, pašalinti toksinus ir palengvinti kenčiančių nuo migrenos būklę.

Trūkstant magnio ima kamuoti: nuovargis, gebėjimas susikaupti, dirglumas, nervingumas, bloga dėmesio koncentracija, atminties pablogėjimas, raumenų skausmas, mėšlungis, sutrinka širdies, virškinamojo trakto veikla, nemiga, galvos skausmai, rankų ir kojų pirštų tirpimas, dilgčiojimas, veido, sprando ir pečių srities raumenų traukuliai, žmonės, kuriems trūksta magnio, paprastai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą.

Kodėl organizme sumažėja magnio?
  •    magnio sumažėja laikantis dietų, badaujant, valgant sūrų maistą
  •    vemiant, viduriuojant
  •    vartojant kai kuriuos vaistus,
  •    gausiai prakaituojant
  •    nėštumo metu, maitinant krūtimi
  •    paauglystėje ir vyresniame amžiuje
  •    intensyviai sportuojant
  •    esant intensyviam protiniam darbui, stresui
  •    vartojant daug alkoholio

Magnio vaidmuo organizme:

  •    palaiko normalų širdies ritmą,
  •    reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą,
  •    atpalaiduoja kraujagyslių, virškinamojo trakto, tulžies pūslės raumenis
  •    saugo nuo aterosklerozės,
  •    mažina cholesterolio kiekį kraujyje,
  •    reguliuoja kraujo spaudimą,
  •    nervinių ląstelių mitybą,
  •    reguliuoja insulino kiekį organizme (padeda optimaliau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje)

Glausta plūduriavimo istorija

“Popiet lankiausi Martin’o karštose druskų voniose ir plūduriuodamas ant nugaros užmigau, anot savo laikrodžio,  beveik valandai nenuskęsdamas ir nepakeitęs savo pozicijos! Tai buvo tai ko aš niekada nesu daręs ir vargiai įsivaizdavau esant įmanoma. Vanduo yra patogiausia lova kokia tik tai gali būti.“  – Benjaminas Franklinas 1706 – 1790.

Ženkli praeitame šimtmetyje sąmonės ir smegenų veiklą tyrusių Vakarų pasaulio mokslininkų dalis siekė išsiaiškinti kas nutiktų nutraukus visus išorinio pasaulio signalus per pojūčius pasiekiančius mūsų sąmonę. Dalis tuometinių psichologijos, neurofiziologijos ir susijusių mokslų bendruomenės manė žmogaus smegenis išimtinai reaguojant tik į iš išorės patenkančius signalus ir teigė, kad pašalinus šios informacijos srautą žmogų ištiktų į komos ar gilų miegą panaši būsena. Kita dalis tyrėjų manė, kad pilnoje pojūčių izoliacijoje nuo išorės dirgiklių atsidūrusios smegenys ir toliau testų savo veiklą pačios generuodamos skirtingas patirtis bei sąmonės būsenas.

Norėdamas sukurti eksperimentines sąlygas šioms hipotezėms patikrinti, pirmąjį plūduriavimo rezervuarą 1954 m. dirbdamas JAV Nacionaliniame psichinės sveikatos centre sukūrė gydytojas, neurofiziologas bei psichoterapeutas John Cunningham Lilly. Taigi, plūduriavimas gimė kaip būdas tirti sąmonės procesų veiklą žmogaus smegenyse. John Lilly sukūrė pirmąją veikiančią sistemą, kuri maksimaliai išlaisvintų žmogaus pojūčius nuo išorės pasaulio dirgiklių poveiko. Pirmajame sukurtame plūduriavimo rezervuare procedūra buvo atliekama stačiomis ir pilnai pasinėrus po vandeniu – oras plūduriuojančiam asmeniui buvo tiekiamas tiesiai į vilkimą skafandrą. Pirmosios kartos plūduriavimo terapijos tyrimai tęsėsi daugiau kaip du dešimtmečius. Per šį laiką buvo ištobulintas plūduriavimo kabinos dizainas bei joje įdiegtos oro cirkuliacijos, vandens filtravimo ir temperatūros palaikymo sistemos. Vandens plūdrumui suteikti pradėtas naudoti medicininių savybių turintis Magnio sulfatas (Epsomo druska) pirmą kartą įgalino nevaržomą plūduriavimą atsigulus.

 

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad aukštesnių sąmonės būsenų pasiekimas yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga“ – teigė John Lilly.

Kompiuterių programuotojas, tuo metu itin inovatyvios srities atstovas, Glenn Perry susidomėjo John Lilly veikla ir sudalyvavo vienose iš pirmųjų plačiajai visuomenei prieinamose plūduriavimo dirbtuvėse (angl. workshop), kurių dalyvaujantys plūduriavo tiek dienos, tiek nakties metu visiems pageidaujant daugiau laiko savo individualioms sesijoms pratęsti. Glenn Perry savo pirmąją plūduriavimo patirtį apibūdino taip: „mane aplankė gerbūvio ir lengvumo jausmas, kurio nejaučiau nuo pat ankstyvosios vaikystės“. 1972 m. Šitokiomis aplinkybėmis gimė pirmasis pasaulyje namų ar komerciniam naudojimui skirtas plūduriavimo rezervuaras “Samadhi”, o Glenn Perry namai Los Andžele, Kalifornijoje tapo pirmąją pasaulyje plūduriavimo studija. Vienas pirmųjų plūduriavimą išbandė ir įvertino šios procedūros teikiamą terapinį poveikį vienas žinomiausių XX a. fizikų teoretikų Richard Feynman.

Taigi, eksperimentiniu būdu pagrįstas atsakymas į klausimą kas nutinka žmogaus sąmonei šią išlaisvinus nuo išorinio pasaulio dirgiklių metu buvo gautas. Plūduriavimo procedūros metu sąmoningumas nėra prarandamas, priešingai, žmogaus psichika tampa labai aktyvi, protas itin kūrybiškas, o pati procedūra teikia milžinišką terapinį potencialą, kurio įvairiausi apsektai buvo ir tebėra gausiai tiriami ir aprašomi šiai dienai susikaupusios gausios mokslinės literatūros. Tai ir buvo pagrindinis atradimas, kurį John Lilly aprašė pirmuosiuose moksliniuose darbuose apie pojūčių išlaisvinimo poveikį žmogui publikuotuose XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Filmas "Floatnation"

Filmas "30 Days Floating"

Uždaryti meniu
×
×

Cart